Nesigirsiu, kad turiu daug patirties jaunimo politikoje - nesu priklausiusi jaunimo organizacijai, niekada nerengiau ir tikriausiai jau nerengsiu jokios pozicijos su jaunimu ir, tuo labiau, jaunimo vardu, o ir tas Lietuvos įstatymais apibrėžtas jaunystės amžius jau vakarop... Bet, keletą metų dirbusi su jaunimu, prisidėjusi prie Klaipėdos – Europos jaunimo sostinės atėjimo į Klaipėdą, Lietuvos jaunimo sostinės iniciatyvos atsiradimo ir modelio parengimo, dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvos Klaipėdos miesto mokyklose atsiradimo ir kitų darbų, renginių ir tvarkų, susijusių su jaunimo politika Klaipėdos mieste ir Lietuvoje, leisiu sau išsakyti įvairiais šaltiniais paremtą nuomonę, kas yra realus jaunimo įtraukimas, o kas, deja, yra tik to įtraukimo imitacija. Susidaro įspūdis, kad įtrauktis (nesvarbu – jaunimo, bendruomenės ar kitų grupių) yra bemaž raketų mokslas, todėl jaučiu poreikį pasidalinti šia informacija. Realus jaunimo įtraukimas, pagal Unicef (2018) ir Europos komisiją (2021) yra palankios įsitraukimui aplinkos sukūrimas ir užtikrinimas, jog jaunimui būtų suteikiamos šios 4 pagrindinės palaikymo priemonės – erdvė, nuomonė, auditorija, įtaka. Erdvė. Jaunimui turi būti suteikiama vieta ir laikas, kada ir kur išsakyti savo argumentuotą (šitą kartais pamiršta ir pats jaunimas) nuomonę. Ne mažiau svarbus ir jaunuolių pasitikėjimas aplinka ir galimybė gauti reikiamą pagalbą, mentorystę. Pavyzdžiui, rinktis neformalioje, ne tokioje oficialioje erdvėje kaip miesto savivaldybė, užtikrinti, kad susitikimuose dalyvautų žmonės, kuriais jaunimas pasitiki ir nebijo jiems dalyvaujant išreikšti save, pritaikyti susitikimų laiką taip, kad juose jaunimas galėtų dalyvauti netrukdomas kitų įsipareigojimų (mokslų, studijų, darbo).
Nuomonė. Jaunimas savo nuomonę gali ir išsako naudodamiesi įvairiais šaltiniais ir kanalais. Norint įtraukti ir išgirsti jaunimą reikia prisitaikyti prie jų pateikiant patrauklią informaciją ten, kur jaunimas renkasi, pritaikant komunikaciją skirtingoms jaunimo grupėms ir galimybėms. Reikia nepamiršti, jog jaunimui ne visada lengva išreikšti save, kartais jiems tai daryti lengviau prie meną, muziką, poeziją, rašymą ar kitomis formomis. Taip pat jie ne visada žino, kur kreiptis vienu ar kitu klausimu. Jaunimo darbuotojo, politiko ar kito suinteresuoto žmogaus darbas yra atrasti tą jaunimą, jo išklausyti ir jaunimo nuomonę susirinkti nesitikint, jog jaunimas susiras jį pirmas. Pagal Unicef dalyvavimo teisės grindžiamos gebėjimu susidaryti nuomonę, o ne gebėjimu išreikšti nuomonę kokiu nors konkrečiu būdu. Priemonės palengvinančios jaunimo balso ir nuomonės išgirdimą – pasitelkiami tinkami, su jaunimu gebantys dirbti moderatoriai, tinkamų ir įvairių komunikacijos priemonių pasirinkimas, konfidencialumo užtikrinimas, ypač kai kalbama jautriomis temomis. Auditorija. Neretai jaunimo yra klausomasi iš galios pozicijų, manant, kad jie yra menkesni, nieko ar mažai ką suprantantys, turintys mažą bagažą žinių, įgūdžių ir / ar kompetencijų. Reali jaunimo įtrauktis yra būtent galios pozicijos atsisakymas, kai suaugusieji pagarbiai klausosi jaunimo, o jaunimas pagarbiai išklauso suaugusiųjų ir diskutuoja iš tų pačių pozicijų. Taip pat būtina jaunimui suteikti erdvę jų nuomonės išsakymui, nesvarbu, ar tai tėvai, bendraamžiai, vadovai, mokytojai, politikai ar žiniasklaida. Teisė reikšti nuomonę ir jai suteikti tinkamą svorį gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, jei jaunimo požiūrį išklauso tie žmonės, kurie turi galią ir įgaliojimus veikti tam tikroje srityje ir / ar priimti sprendimus. Patarimai, leidžiantys užtikrinti realų įsitraukimą – susitikimo programos / temų / nuomonės neprimetimas, leidimas jaunimui pačiam formuoti susitikimo planą ir temas, vienodų galios pozicijų nusistatymas bei sprendimų priėmėjų įtraukimas į procesą. Įtaka. Teisė į dalyvavimą ir realus jaunimo įtraukimas nereiškia, jog visada reikia priimti tik tokius sprendimus, kuriuos siūlo ir palaiko jaunimas, bet atsižvelgti į jaunimo siūlymus, rekomendacijas visgi reikėtų. Priimant ar atmetant pasiūlymus, rekomendacijas, įžvalgas reikėtų jaunimą informuoti apie jų įdirbio rezultatus, leisti jiems sekti proceso eigą – jei jų siūlymas atmestas, jiems reiktų paaiškinti, kodėl ir kas lėmė tokį sprendimą. Prie įtakos ir užtikrinimo, jog jaunimas turi prieigą ir valdo informaciją apie visą procesą prisideda ir Šiaurės ministrų taryba (2021). Finansuojant jaunimo programą jiems labai svarbu, jog vaikai ir jaunimas galėtų aktyviai dalyvauti visame procese ir išsakyti savo nuomonę planuojant, įgyvendinant ir vertinant projektus. Tiek organizacijos, tiek ir jų partneriai turėtų skatinti demokratinį dalyvavimą ir užtikrinti, kad projektuose dalyvaujantis jaunimas turėtų įtaką projektų eigai. Svarbiausi, mano nuomone, aspektai, kurių nereikėtų pamiršti – pažadų laikymasis (jei jau tokių duota), informavimas apie procesų, projektų ar kitų darbų eigą, nepriklausomai nuo praėjusių susitikimų rezultatų. Tik tokiu atveju galima tikėtis, jog jaunimas pajus, jog indėlis ir laikas, kurį jie įdėjo ir skyrė yra reikšmingas ir kad į jaunimo nuomonę bei poreikius yra atsižvelgiama. Taigi, realus jaunimo įtraukimas yra palankios aplinkos jaunimui sukūrimas, jų nuomonės išklausymas ir atsižvelgimas, galimybės sekti ir dalyvauti procesuose suteikimas, sprendimų priėmėjų įtraukimas, atskaitomybė prieš jaunimą, jų skirtą laiką ir elementarių pažadų laikymasis, veikimas kartu su jais, o ne galios pozicijų rodymas. Kas nėra ir negali būti vadinama reikšmingu jaunimo įtraukimu – kvietimas dalyvauti pristatymuose, konferencijose, kuriose tiesiog pristatomi planai, tvarkos, projektai ar kiti informaciniai renginiai, konsultacijos su jaunimu, kai po jų net nebandoma atsižvelgti į jaunimo siūlymus ir/ar informuoti apie tolimesnę eigą. Reikšmingu dalyvavimu taip pat negalima vadinti atvejų, kai jaunimas (neretai prisidengiant „savanoryste“) yra naudojamas kaip neapmokama darbo jėga kėdžių tampymui ar kitiems techniniams ir logistiniams darbams atlikti, o ne savirealizacijai, įgūdžių įgijimui ir neformaliam mokymuisi užtikrinti. Tai tiek šįkart apie tą raketų mokslą – realų jaunimo įtraukimą!
0 Comments
|
AuthorGreta Tautavičiūtė |